lrytas.lt 2013-03-26

Tai, jog riebioje jūrų žuvyje slypi aukso vertės lašai – žuvų taukai, žmonės suprato prieš tūkstančius metų. Tik kol išmoko juos apdirbti iki kone bekvapių skaidrių lašų buteliuke, istorija pradėjo skaičiuoti 1853-uosius. Būtent tada pristatyti pirmieji žuvų taukai, tinkami pardavinėti vaistinėse.

Kas pirmiau – žmogus ar menkė?

Šaltinių teigimu, menkių kepenų aliejus Norvegijoje, kuri garsėja žuvų taukų kokybe visame pasaulyje, pradėtas vartoti prieš daugiau nei 12 000 metų. Tai susiję su sustiprėjusia Golfo srove, kuri paskatino menkių migraciją iš Barenco jūros į Norvegijos jūros Lofoteno įlanką. Paskui arktines menkes į Norvegijos šiaurę atklydo ir pirmieji žvejai. Netrukus Lofotenas tapo didžiausiu menkių žvejybos regionu pasaulyje, kuriame pagaminama daugiausiai kokybiškiausio menkių kepenų aliejaus.

Žuvų taukus naudojo kone viskam

Menkių kepenų sudėtyje yra 55–70 proc. aliejaus. Sudėjus kepenis į indą, netrukus aliejus ima skirtis pats. Taip fermentuojant išgautą menkių kepenų aliejų žvejai plačiai naudojo namų ūkio reikmėms, pavyzdžiui, lempose namams apšviesti, medžio ar odos dirbiniams impregnuoti, muilo gamyboje ar kaip motorų alyvą.

Žuvų taukai buvo naudojami ir maistui gaminti, pavyzdžiui, kaip aliejus kepti. Teigiamas jų poveikis organizmui buvo toks akivaizdus, kad netrukus juos žmonės ėmė naudoti ir “medicininiais” tikslais – kaip maisto papildus sau ir naminiams gyvuliams, kaip lubrikantą gimdant, dėjo į kremus odai ir į gydančius tepalus.

Vienas senųjų menkių aliejaus distiliatorinės darbuotojų savo atsiminimuose pasakojo: „Taip, tai buvo geras darbas, išskyrus tai, kad nuo aliejaus garų mūsų, vyrų, oda tapdavo „nevyriška“ – švelni kaip kūdikio užpakaliukas.“

Pritaikė gydant rachitą ir reumatą

Senovės graikų gydytojas Hipokratas yra sakęs, kad maistas, kurį valgome, turi būti mūsų vaistas. Tokia nuostata tinka kalbant apie žuvų taukus. Pirmieji rašytiniai šaltiniai spaudoje apie žuvų taukų naudojimą medicinoje aptinkami 1789 m., kai laikraštyje buvo aprašytas Mančesteryje gyvenusio gydytojo Darbey menkių kepenų aliejaus pritaikymas gydant reumatizmą. 1824 m. Vokietijos žurnale menkių kepenų aliejus minimas kaip priemonė gydant rachitą.

Beje, tuo metu dar nebuvo žinoma apie menkių kepenų aliejuje esančias omega-3 riebalų rūgštis, natūralius vitaminus A ir D. Tačiau jau tada tapo žinoma, kad menkių kepenų aliejus padeda gydant rachitą ir reumatizmą.

Peterio Möllerio technologinis perversmas

Iki 1850 m. menkių kepenų aliejus buvo išgaunamas primityviu buitiniu būdu (kepenų fermentacija ir pūdymas arba jų virimas), todėl itin aukšta kokybe nepasižymėjo. Perversmas įvyko 1854 m. su P. Möllerio technologine inovacija – vaistininkas išrado būdą, kaip išgauti aliejų menkių kepenis kaitinant garais. Nuo to laiko žuvų taukai tapo tyri, praktiškai bespalviai, beskoniai ir bekvapiai ir tapo tinkami pardavinėti vaistinėse. Netrukus „Möller`s“ tapo didžiausia menkių kepenų aliejaus gamybos įmone, o jo gaminami žuvų taukai pradėti plačiai eksportuoti į Angliją, JAV ir kitas pasaulio šalis.

Beje, Lietuvoje „Möller`s“ žuvų taukai pristatyti vos atgavus nepriklausomybę. Tai buvo vieni pirmųjų užsienyje pagaminti maisto papildai Lietuvos vaistinėse.

Omega-3 atradimas

Bėgant laikui, žuvų taukų svarba žmogaus mitybos racione nemažėjo. Priešingai, jų vertė dar labiau išaugo, kai 1970 m. danai Bangas ir Dyerbergas, tirdami inuitų genties mitybą, „atrado“ žuvų taukuose esančias omega-3 riebiąsias rūgštis. Pastebėta, kad Grenlandijos vietiniai gyventojai inuitai beveik neserga koronarine širdies liga, jų kraujagyslių neužkemša krešuliai. Japonijoje gyvenantys japonai taip pat retai serga širdies infarktu ar krūtinės angina, tačiau persikėlę gyventi kitur, pavyzdžiui, į JAV, japonai ima sirgti maždaug 10 kartų dažniau už savo tėvynainius. Tai aiškinama specifine Japonijos jūrine dieta, kurioje gausu žuvų, moliuskų, vėžiagyvių, jūros dumblių, kitų jūros gėrybių.

Senovės Kinijoje jūros dumbliai, dar vadinami jūros kopūstais, kuriuose gausu omega-3, buvo vartojami kaip vaistai. Sakoma, kad 13 amžiuje Kinijos imperatorius išleido nurodymą, pagal kurį visi gyventojai privalėjo valgyti jūros kopūstus. Tie, kurie nepakluso, buvo laikomi nusikaltėliais. Omega-3 nauda organizmui patvirtinta daugeliu mokslinių studijų.