Liūdną mirtingumo statistiką galime pakeisti

Naujausia statistika liudija: mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje kone pustrečio karto viršija Europos Sąjungos vidurkį. Lietuvos širdies asociacijos prezidentas doc. Raimondas Kubilius ragina patiems būti atsakingiems už savo širdį ir rūpintis ja ne pajutus ligos simptomus, o kiekvieną dieną mažinant rizikos veiksnius.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirties priežastis, dažnesnė nei visos vėžio formos kartu paėmus. Kas sukelia šiuos negalavimus?

Iš tiesų, šių metų rugpjūčio mėnesį Europos kardiologijos draugijos atnaujinti Europos šalių statistikos duomenys nuteikia liūdnai: 2013 m. visoje Europoje dėl ŠKL registruota 4 mln. mirčių, iš kurių 1,4 mln. pacientų mirė nesulaukę 75-erių, o 0,7 mln. – iki 65 metų amžiaus. Taigi, Europos šalių mirčių statistikoje kasmet 31,5 proc. visų mirčių arba 45 proc. mirčių dėl lėtinių neinfekcinių susirgimų lemia širdies ir kraujagyslių ligos. Kai kuriose šalyse mirčių nuo ŠKL fiksuojama žymiai daugiau nei nuo onkologinių susirgimų. Tačiau gerėjant ŠKL kontrolei pastebima, jog bemaž pusėje ES šalių vyrai nuo onkologinių susirgimų miršta dažniau nei nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Deja, Lietuvoje situacija kiek kitokia ir per visą Nepriklausomybės laikotarpį statistika nekinta. Mūsų šalis ekspertų priskiriama didelės kardiovaskulinės rizikos grupei – susirgti ir mirti nuo ŠKL lietuviai rizikuoja labiausiai. Naujausių „Eurostat“ tyrimų duomenimis, Lietuvoje mirštamumas nuo ŠKL kone pustrečio karto viršija ES šalių vidurkį, tuo tarpu vertinant antrą svarbiausią mirties priežastį – mirtys nuo onkologinių susirgimų dažnis nežymiai viršija ES šalių vidurkį. Tai pat būtina pabrėžti, kad Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė šiandien mažiausia ES ir siekia vos 68,5 metų (pvz., Latvijoje – 69,3 metų), didžiausia Islandijoje – 80,5 metų. Per pastaruosius 10 metų vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje tepailgėjo 4 mėnesiais ir tai pats mažiausias pokytis tarp visų ES šalių. Tuo tarpu Estijoje jis didžiausias – 2,4 metų. Akivaizdu, kodėl šiandien daugiausia dėmesio turime skirti širdies ir kraujagyslių ligoms: jų rizikos įvertinimui, ankstyvųjų simptomų atpažinimui, adekvačiam ligos valdymui ir, žinoma, prevencijai. Turime įsisąmoninti, kad ŠKL rizikos veiksnių – ankstyvos ir savalaikės padidėjusio arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio, gyvenimo būdo – korekcija ir pokyčiai turi neišmatuojamą reikšmę atokiosioms širdies patologijos išeitims ar tikimybę susirgti ŠKL.

Kokius simptomus pajutus reikėtų sunerimti?

Dauguma ŠKL rizikos veiksnių nebylūs: pacientai gali nejausti padidėjusio kraujospūdžio ar cholesterolio koncentracijos. Todėl visi,  turintys ŠKL rizikos veiksnių (rūkymas, padidintas kraujospūdis ir cholesterolio koncentracija, viršsvoris, mažas fizinis aktyvumas), turi įsivertinti, ar jiems negresia padidėjusi rizika susirgti ir numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų (plačiau apie tai galima pasiskaityti heart.lt). Pacientai, kuriems diagnozuoti gretutiniai susirgimai (cukrinis diabetas, lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas) arba jau nustatyta širdies liga automatiškai priskiriami didelės ŠKL rizikos grupei. Žinoma, tais atvejais, kai pacientas pirmą kartą gyvenime patiria skausmą ar nemalonų jausmą krūtinėje, dusulį ar įvairius permušimus, į gydytoją būtina kreiptis nedelsiant.

Visuomenėje populiarus mitas, kad širdies ligos ir insultas dažniausiai pakerta vyresnio amžiaus vyrus ir pasiturinčius žmones, nepakankamai įvertinama ir sparčiai didėjanti moterų rizika susirgti šiomis ligomis. Ką liudija statistika ir Jūsų patirtis?

Kardiologai skaičiuoja daugiau nei 25 ŠKL rizikos veiksnius, tačiau ligos prognozei vertinti naudojame tik svarbiausius ir pagrindinius – lytį, rūkymą, arterinį kraujo spaudimą ir cholesterolio koncentracijos vertes. Iš tiesų, šių metu rugpjūčio mėnesį Švedijos Karolinskos universiteto mokslininkai atliko tyrimą, keldami klausimą, pasiturintys ar kukliau gyvenantys, vedę ar išsiskyrę asmenys dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Ši studija, kurios metu tirta daugiau nei 30 tūkst. pacientų, jau sirgusių širdies liga, įrodė, kad antrasis priepuolis 36 proc. buvo retesnis pacientams, save priskyrusių aukštesnes pajamas gaunančių visuomenės narių kategorijai. Tuo tarpu analizuojant santuokos reikšmę, 14 proc. atvejų daugiau širdies priepuolių pastebėta tarp išsiskyrusių pacientų. Lemiamą įtaką šiems susirgimams turi ir patiriamas stresas, neigiama emocinė įtampa, tik, gaila, kad kasdieniame gyvenime nemokame jų tinkamai įvertinti ar apskaičiuoti verčių.

Kodėl infarktas ir insultas sparčiai „jaunėja“?

Kardiologai pastaruoju metu vartoja dvi sąvokas: paciento biologinis amžius ir jo kraujagyslių amžius. Ūminis miokardo infarktas vis dažniau diagnozuojamas į trečią–ketvirtą dešimtį įkopusiems pacientams. Prieš dešimtmetį tokių atvejų nebūdavo. Kardiologams naudojant paprastas skaičiuokles, kuriose vertinami pagrindiniai kintamieji ŠKL rizikos veiksniai, galima įvertinti paciento kraujagyslių amžių. Paciento biologinis amžius gali būti 30 metų, o jo kraujagyslių – 50 metų. Tarkime, 60-mečio, kurio cholesterolio koncentracija ir arterinis kraujo spaudimas spaudimas normalūs, jis nerūko, rizika mirti nuo šių ligų maža, o 40-mečio, kurio cholesterolis ir sistolinis (viršutinis) kraujospūdis padidinti, jis rūko, kraujagyslių amžius prilygsta  60-mečio. Tad ir turime paaiškinimą, kodėl kartais anksčiau buvę sveiki jaunuoliai staiga patiria ūminį miokardo infarktą. (žr. SCORE skaičiuoklė. Kokia Tavo ŠKL rizika?)

lent1

Kokio amžiaus sulaukus ir kokius tyrimus rekomenduotumėte atlikti, norint laiku diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas?

Kiekvienam iš mūsų privalu žinoti savo rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis veiksnius ir kuo anksčiau pradėti tinkamai juos koreguoti. Įžengusiam į trečią dešimtį, nors ir laikančiam save sveiku, būtina nors kartą kas per metus atlikti lipidogramą (išsami cholesterolio frakcijų analizė), pasimatuoti ir žinoti savo arterinio kraujo spaudimo vertes. O sulaukus 50 metų, nors ir nesant jokių širdies nusiskundimų, būtina reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją ir įsivertinti riziką susirgti ar mirti nuo ŠKL.

Noriu dar kartą pasidžiaugti šių metų vasarį jau dešimtmetį minėjusia Asimptominių didelės rizikos pacientų vertinimo programa, kuri visoje Lietuvoje padėjo anksti nustatyti ir gydyti didelę ŠKL riziką turėjusius pacientus, nors jie jokių nusiskundimų ir neturėjo. Šios programos dėka skaičiuojame tūkstančius išgelbėtų jaunų gyvybių, ir, be abejo, tai įtakos mūsų statistiką ateityje.

Ką patartumėte, norintiems užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms? Ar vien aktyvus gyvenimo būdas ir sveika mityba padės jų išvengti?

Be abejo, pamatinis ir svarbiausias dalykas yra savalaikė ir ankstyva širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių korekcija. Atrodo, paprastos priemonės ir instrumentai – gyvenimo būdo pokyčiai, žalingų įpročių korekcija turi esminės reikšmės ne tik ŠKL, bet ir kitų patologijų – plaučių, endokrininių, neurologinių ir kt. susirgimų išsivystymui ir išeitims. Atminkite, kad koreguoti rizikos veiksnius niekada ne per vėlu. Įrodyta, kad miokardo infarktą patyrę į septintą dešimtį įkopę vyrai mesdami rūkyti net 3 kartus sumažina pakartotinio infarkto pasireiškimą. Ir tai yra didesnė apsauga nei vartojant kai kuriuos medikamentus.

Ką galėtume perimti iš Prancūzijos, Ispanijos, Skandinavijos šalių, kur mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodikliai yra mažiausi Europoje?

Tai tikriausiai sąlygoja daugelis ypatybių: geografinės zonos, įtakojančios mitybos ypatumus, pacientų sąmoningumas, istorinės tradicinės sanklodos, valstybės sveikatos priežiūrai skiriama BVP dalis. Tačiau turime vilties, kad ir mūsų didėjantis sąmoningumas, siekis rūpintis savo sveikata duos ilgalaikių rezultatų. Taip pat būtina pabrėžti, kad ir valstybė sergantiesiems ūminiais išemijos sindromais skiria didžiulį dėmesį.

Beje, kiekvienas iš mūsų, kuriam svarbu sveikai gyventi, savo asmens kodą turėtų pasipildyti sveiko asmens kodo reikšmėmis. (žr. pav. Sveiko asmens kodas)

lentele2

Lietuvos širdies asociacijos mažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų siekia šviesdama visuomenę, kaip užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, akcentuodama esminius rizikos faktorius bei sveiką gyvenimo būdą?

Pasaulinės širdies dienos proga LŠA dar kartą nori atkreipti visuomenės dėmesį į didžiulį sergamuma ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje. Kiekvienas turėtume pasirūpinti, kad ne tik patys, bet ir aplinkiniai žmonės įvertintų ir pradėtų valdyti šių susirgimų rizikos veiksnius, nes tik tokiu atveju galime pakloti pamatus sveikesnei ateities visuomenei.

 

 

Apie autorių

Palikite atsiliepimą

*

captcha *