Žuvų taukai – gerieji riebalai, kurių reikia organizmui

salmon

Galbūt daugelis pamena, kaip vaikystėje tėvai versdavo mus gerti žuvų taukus. Tai buvo siaubingai neskanu, tačiau, kaip būdavo teigiama, labai naudinga sveikatai. Ar tai iš tiesų taip? Pasirodo, tėvai buvo visiškai teisūs.

Riebalai būna ir naudingi, ir žalingi. Nenatūralios kilmės transriebalų rūgštys pavojingos bet kokiais kiekiais, o sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų reikia stengtis kuo mažiau vartoti. Geriausi riebalai – tai tie, kurie kambario temperatūroje būna skysti ir kurių sudėtyje yra nepakeičiamųjų riebalų rūgščių. Tokios riebalų rūgštys yra polinesočiosios ir skirstomos dvi grupes – omega 3 ir omega 6.

Pagrindinis omega 6 šaltinis – augaliniai riebalai, pvz., kukurūzų ar sojų, kurių sudėtyje yra didžioji dalis linoleno rūgšties. Omega 3 riebalų rūgšties yra sėmenų, riešutų aliejuose, jūros planktone ir žuvų taukuose. Pagrindinis sėmenų ir augalinių aliejų komponentas – alfa linoleno rūgštis, o žuvų ir žuvų taukų – eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) rūgštys. Pastarosios ir yra pačios naudingiausios žmogaus organizmui. Dar aštuntajame dešimtmetyje mokslininkai pastebėjo, kad Grenlandijos eskimai itin retai serga širdies ligomis ar artritu, nepaisant to, kad jų racioną sudaro itin daug riebalų. Paaiškėjo, kad didžiąją eskimų raciono dalį sudaro būtent EPR ir DHR. Daugeliu tyrimų buvo įrodytas maito papildų su žuvų taukais efektyvumas gydant įvairius susirgimus, pvz., reumatinį artritą, diabetą ar opinį kolitą.

Graikų mokslininkai nustatė, kad vartojant žuvų taukų papildus (10 mg per dieną) 41 proc. sumažina riziką susirgti širdies ligomis. Cincinačio universiteto mokslininkai aptiko, kad vos 2 gramai žuvų taukų per dieną (410 mg EPR ir 285 mg DHR) gali sumažinti diastolinį kraujo spaudimą apie 4,4 mm Hg, o sistolinį 6,5 mm Hg, o tai reiškia, kad žmogus gali atsisakyti vaistinių preparatų.

Šiuo metu yra žinių, kad žuvų taukai gali pristabdyti ar sumažinti piktybinių auglių vystimąsi sergant krūties vėžiu. Tyrimų duomenimis, 2,5 g žuvų taukų per dieną gali efektyviai apsaugoti nuo piktybinių polipų virškinimo trakte. Tai – tik maža dalis to, ką mokslininkams pavyko sužinoti tyrimų metu. Gerųjų žuvų taukų savybių sąrašas labai ilgas.

Specialistai rekomenduoja suvalgyti bent jau dvi žuvies porcijas (po 140 g) per savaitę. Viena porcija turėtų būti iš riebiųjų žuvų rūšių (pvz., lašiša, skumbrė, šviežias tunas – jokiu būdu nekonservuotas). Žuvis yra puikus baltymų šaltinis, joje yra daug vitaminų ir mineralų. Joje taip pat yra nedaug sočiųjų riebalų ir nemažai sveikatai naudingų omega 3 riebalų rūgščių. Žuvyse, kurių kaulai gali būti valgomi, pvz., sardinės ir konservuota lašiša, yra fosforo ir fluoro. Kalcis būtinas kaulams stiprinti, fosforas reikalingas daugeliui organizmo funkcijų, o fluoras itin naudingas dantims stiprinti. Taip pat žuvų taukuose esantis vitaminas A labai naudingas regėjimui stiprinti, gerai veido odos būklei palaikyti, o vitaminas D būtinas kaulams. Be to, žuvis – puikus seleno, padedančio apsaugoti ląsteles nuo įvairių pažeidimų, šaltinis.

Apie autorių
Apie omega 3 ir žuvų taukus išsamiai ir iš patikimų šaltinių. Naujausi omega 3 moksliniai tyrimai, specialistų komentarai apie žuvų taukų ir omega 3 riebalų rūgščių svarbą organizmui, gardūs žuvies receptai, atsakymai į klausimus ir kita svarbi informacija. Tai, ką apie žuvų taukus ir omega 3 vertėtų žinoti kiekvienam.
  1. mikas

    aciu, idomus straipsnelis, iki siol nevartojau zuwu tauku, bet dabar susigundziau 🙂

Palikite atsiliepimą

*

captcha *