Ne visų riebalų reikia bijoti

FISH_OIL

lrytas.lt 2013-03-20

Daugelis esame išmokę bijoti riebalų. Per didelis riebalų kiekis ne tik išdarko kūno linijas, bet ir gali pakenkti sveikatai – tuo neleidžia abejoti medikai. Tačiau yra ir kita medalio pusė – specialistams nerimą kelia tai, kad su maistu gauname per mažai „gerųjų“ riebalų. Sveikatos mitybos specialistai vis garsiau kalba apie tai, kad Lietuvoje žmonės suvalgo per daug sočiųjų riebalų, dar vadinamų „blogaisiais“, ir gerokai mažiau nei reikėtų naudoja nesočiųjų, dar vadinamų „geraisiais“. Tai turi įtakos ne tik širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios yra dažniausia mirties priežastis Lietuvoje, bet ir bendrai imunitetui.

Gerieji riebalai padeda stiprinti imunitetą

Vienas didžiausių „gerųjų“ riebalų šaltinių – žuvis ir žuvų taukai. Daugiau nei 20 metų atliekami tyrimai įrodo, kad žuvų taukuose esančios polinesočiosios omega-3 riebalų rūgštys teigiamai veikia imuninę sistemą. Nustatyta, kad jūrų žuvyje ir žuvų taukuose esančios eikozapantaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR)omega-3 riebalų rūgštys turi priešuždegiminį poveikį. Jos gali būti naudingos sergant uždegimais ir autoimuninėmis ligomis, tokiomis, kaip reumatoidinis artritas, žvynelinė, raudonoji vilkligė ir kitomis. Daug klinikinių tyrimų patvirtino, kad žuvų taukai gali padėti slopinti ligos aktyvumą bei sumažinti priešuždegiminių vaistų vartojimą sergant lėtinėmis uždegiminėmis ligomis.

Pasikeitęs riebalų balansas

Medicininėje literatūroje kreipiama daug dėmesio į omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykį maiste. Optimalu, jei jis yra 1:1 – kai į organizmą patenka vienodas kiekis omega-3 ir omega-6 rūgščių. Tokį santykis buvo tolimųjų mūsų protėvių racione, kai jie maitinosi daugiausia augalais.

Tačiau per pastaruosius šimtmečius pasikeitusi mityba gerokai pakeitė omega-3 bei omega-6 riebalų rūgščių santykį. Dabar jis yra maždaug 1:18. Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina, kad tai gali turėti įtakos ne tik lėtiniams uždegiminiams procesams, bronchinei astmai, alerginėms ligoms, aterosklerozei vystytis, bet ir depresijai, nutukimui.

Šimtmečiais puoselėjama šeimos tradicija

Daugelis iš mūsų prisimename, kaip vaikystėje mamos primygtinai siūlydavo išgerti žuvų taukų. O mūsų mamoms – jų mamos. Tiek mūsų mamos, tiek senelės ir jų senelės žinojo, ką daro – žuvų taukuose esančios omega-3 riebalų rūgštys bei vitaminai A ir D turi teigiamo poveikio bendrai sveikatai.

Visos žuvų taukų veikliosios medžiagos svarbios normaliai imuninės sistemos veiklai. Omega-3 riebalų rūgštis DHR ir vitaminas A – regėjimui, vitaminas D – ne tik kaulams, bet ir raumenims. Iš žuvų išgautos omega-3 riebalų rūgštys EPR ir DHR reikalingos smegenų, širdies ir kraujagyslių veiklai.

Žuvų taukų naudos ir paskirties neįmanoma apibrėžti vienu žodžiu. Ir būtent todėl reikėtų keisti pas mus nusistovėjusį įprotį vartoti žuvų taukus tik karą per sezoną – pavyzdžiui, po vieną buteliuką rudenį. Juk mūsų širdis, smegenys ir visas organizmas veikia nepertraukiamai. Todėl ir omega-3 riebalų rūgščių jam reikia taip pat nepertraukiamai gauti su maistu, nes pats jis jų pasigaminti negali. Kiekvieną dieną. Visą gyvenimą, pradedant nuo 4 savaičių amžiaus.

Mūsų organizmą galima būtų palyginti su mažu pasauliu, kuriame vienas virsmas lemia kitą – pavyzdžiui, pradėjus vartoti žuvų taukus ar vitaminus, ima kisti daug biocheminių procesų. Vartojant ilgai, pastebimi objektyvūs pokyčiai – pradedant kaulais, raumenimis ir imunine sistema.

Kažkas yra pasakęs – „esi tai, ką valgai“. Šiandien abejoti maisto įtaka žmogaus organizmui jau niekas nedrįsta. Nuo to, ką ir kaip valgome, priklauso ne tik mūsų kūno svoris, bet ir bendra savijauta.

Apie autorių

Palikite atsiliepimą

*

captcha *