Aplinka, kurioje gyvename, gali ir padėti, ir pakenkti

Nori būti sveikas? Brangink ir saugok savo sveikatą, kol jos dar turi. Kasdien žmogaus gyvybes gelbstintys kardiologai vienbalsiai ragina saugoti širdis – sveikiau maitintis, daugiau judėti, kontroliuoti kraujospūdį, sekti cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, be reikalo nestresuoti ir pan. Didelės įtakos širdžiai turi ir aplinka, kurioje gyvename.

Keletas patarimų, kaip išvengti neigiamo aplinkos poveikio širdžiai.

 

Susikurkite progų kvėpuoti grynu oru

Oro  tarša – rimtas faktorius išsivystyti ne tik plaučių ir kvėpavimo sistemos, bet ir širdies bei kraujagyslių ligoms. Žmogui įkvėpus užteršto oro, dalis jame esančių kietųjų dalelių dėl savo smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, bet pasiekia gilesnius kvėpavimo takus. Taip jos gali kauptis plaučiuose ar netgi patekti į kraują. Todėl oro užterštumas didina širdies smūgio ir insulto riziką bei skatina aterosklerozės vystymąsi.

Išeitis? Kuo dažniau ištrūkti į gamtą, toliau nuo judrių gatvių, kaminų ir kitų taršos šaltinių. Vengti ilgesnių pasivaikščiojimų ar kitos aktyvios veiklos prie intensyvaus eismo gatvių, sankryžų. Neatidaryti langų, jei jie yra judrios gatvės pusėje.

 

Atsiribokite nuo triukšmo

Gyvenate prie judrios gatvės, žaidimų aikštelės ar triukšmingų kaimynų apsuptyje, o gal dirbate nuolatiniam triukšme? Triukšmo žala sveikatai prilyginama oro, vandens ar dirvožemio taršai. Net ir nedidelis, bet ilgai trunkantis triukšmas gali išprovokuoti miego sutrikimus, nerimą, pablogėjusią atmintį. Triukšmas trukdo žmogui susikaupti, pailsėti ir kelia stresą. Ekspertų teigimu, dėl ilgalaikio triukšmo poveikio jautriems žmonėms gali padidėti kraujospūdis ar išsivystyti išeminė širdies liga.

Išeitis? Kad ir ausų kištukai!

 

Menas suvaldyti pyktį  

Visiškai išvengti pykčio ar blogų emocijų – niekam nepavyksta. Tačiau būkime atsargūs – užsitęsęs pyktis ne tik apnuodija mūsų ir artimųjų gyvenimą, bet ir virsta tikru išbandymu širdžiai. Kardiologai teigia, per dvi valandas po pykčio protrūkio gerokai išauga tikimybė patirti širdies smūgį – didžiulis įtūžis riziką didina 4 kartus, švelnesnis – maždaug 2 kartus.

Taip yra todėl, kad pyktis paskatina organizmą išskirti didelius kiekius hormonų, pavyzdžiui, adrenalino ir kortizolio, epinefrino ir norepinefrino. Dėl jų didėja kraujospūdis, padažnėja pulsas, susiaurėja kraujagyslės, sutirštėja trombocitai ir taip padidėja kraujo krešulių rizika.

Išeitis? Nieko efektyvesnio patarti negalime, kaip tik mokytis valdyti savo pyktį ir vengti jį išprovokuojančių situacijų, pavyzdžiui, konfliktų šeimoje, darbe ar visuomeniniame transporte. Padėsite sau, jei pajėgsite viską kuo greičiau užmiršti. Efektyviai pyktį ir jo keliamą stresą malšina ir fizinė veikla – supykę tvarkykite namus, eikite į parduotuvę ar pasivaikščioti, pasikalbėkite su jums artimu žmogum ir pajusite, kaip palengva atsistato kraujotaka, smegenis ir vėl pasiekia reikiamas kiekis kraujo. Daugybė rūpesčių ima atrodyti gerokai lengvesni arba atsiranda daugiau jėgų jiems spręsti.

Beje, nemanykite, kad palengvės pyktį išliejus į išorę. Teoriją, kad užgniaužtas pyktis vėliau prasiveržia įvairiais sutrikimais, mokslininkai paneigė. Kuo mažiau pykčio protrūkių – tuo geriau jums ir jūsų artimiesiems.

 

Širdį gelbsti optimizmas

Tyrimą atlikę JAV mokslininkai teigia, kad širdies ligų ir insulto riziką gali sumažinti ir žmogaus optimizmas. Pozityvus mąstymas, pasitenkinimas gyvenimu ir laimės pojūtis gali mažinti aukštą kraujospūdį ir cholesterolio lygį, kurie laikomi svarbiais širdies ligų ir insulto rizikos faktoriais. Mokslininkai pažymi, kad pačių optimistiškiausių tyrimo dalyvių rizika susirgti širdies ligomis buvo net 50 proc. mažesnė. Tokie rezultatai gali būti susiję ir su tuo, kad optimistiški žmonės labiau linkę rinktis ir sveikesnį gyvenimo būdą, daugiau sportuoja, valgo sveikesnį maistą.

Išeitis? Atraskite savo vilties ir optimizmo šaltinį. Daugeliui žmonių tai gali būti religija, malonus hobis, artimi ir draugiški santykiai. Kai užplūsta niūrios mintys, sąmoningai stenkitės jas nuginti galvodami apie ką nors gražaus. Kas vakarą užsirašykite per dieną patirtus malonius išgyvenimus, net ir pačius menkiausius. Suraskite progų pasijuokti! Linksmos istorijos, anekdotai, komedijos ir humoro laidos suteikia sveiką juoko dozę.

 

Kuo daugiau judėkite

Žmonės, kurie nuolat saikingai sportuoja, daug mažiau rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Todėl ribokite sėdėjimą prie kompiuterio ar televizoriaus. Apsidairykite aplink, gal yra ką nuveikti namuose? Tarp daugiausiai energijos išeikvojančių namų ruošos darbų – grindų šluostymas, langų valymas, skalbinių lyginimas.

Išeitis? Susiraskite sau malonios veiklos. Eikite pasivaikščioti, važinėkite dviračiu, tvarkykite aplinką, važiuodami viešuoju transportu, išlipkite bent viena stotele ankščiau ir paėjėkite pėsčiomis. Susiraskite bendraminčių! Gal jūsų draugė ar kaimynė mielai prisijungtų, jei pakviestumėte ją vaikščioti su šiaurietiško ėjimo lazdomis ar pasivažinėti dviračiu? Apie tai susitarkite iš anksto – įsipareigojus, bus mažiau galimybių išsisukti.

Apie autorių
Apie omega 3 ir žuvų taukus išsamiai ir iš patikimų šaltinių. Naujausi omega 3 moksliniai tyrimai, specialistų komentarai apie žuvų taukų ir omega 3 riebalų rūgščių svarbą organizmui, gardūs žuvies receptai, atsakymai į klausimus ir kita svarbi informacija. Tai, ką apie žuvų taukus ir omega 3 vertėtų žinoti kiekvienam.

Palikite atsiliepimą

*

captcha *