Dažnai užduodami klausimai

  • Kodėl omega-3 riebalų rūgštys vadinamos nepakeičiamomis?

    Omega-3 yra grupė riebalų rūgščių, kuriai priklauso eikozapentaeno (EPR),  dokozaheksaeno (DHR), alfa linoleno bei keletas kitų retesnių rūgščių. Jos vadinamos nepakeičiamomis, nes mūsų organizmas pats jų nesigamina. Tai reiškia, kad omega-3 riebalų rūgščių normą turime gauti su maistu.

    Omega-3 šaltiniai:

    • Eikozapentaeno (EPR) rūgšties daugiausiai randama žuvų taukuose, mažais kiekiais kiaušiniuose ir jūros dumbliuose.
    • Dokozaheksaeno (DHR) rūgšties išimtinai randama žuvų taukuose ir labai mažais kiekiais kiaušiniuose bei jūros dumbliuose.
    • Alfa linoleno rūgšties galima rasti augalinės kilmės produktuose – sėmenų, rapsų, graikinių riešutų, kanapių, sojų aliejuose bei žaliose lapinėse daržovėse.
  • Kas nutinka, kai organizmui trūksta omega-3?

    Omega-3 trūkumas susijęs su širdies ir kraujagyslių problemomis, neurologiniais sutrikimais ar net nutukimu. Kai trūksta šių riebalų rūgščių, galima pastebėti šiuos pokyčius: sausėja oda ir plaukai, atsiranda pigmentinių dėmių, prasideda alerginės reakcijos, sausėja akys, minkštėja nagai. Trūkstant omega-3 sunku sukaupti dėmesį, didėja hiperaktyvumas, pasireiškia stiprūs nuotaikos svyravimai. Taip pat tai gali būti depresijos, nerimo, nuolatinio nuovargio ir prastos miego kokybės priežastis.

  • Jeigu organizmas pats nesigamina omega-3 riebalų rūgščių, tai gal mums jų ir nereikia?

    Omega-3 riebalų rūgščių nauda yra ištirta ir įrodyta daugybe mokslinių tyrimų. Šios biologiškai aktyvios medžiagos yra labai svarbios, nes DHR ir EPR padeda palaikyti normalią smegenų funkciją ir išsaugoti regėjimą, taip pat padeda palaikyti normalų kraujospūdį ir normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje.

    Atliekant medicininius tyrimus buvo pastebėta, kad jūrinių regionų gyventojai serga rečiau. Taip yra todėl, kad jie dažniau vartoja žuvį ir jos produktus, kurie yra puikus omega-3 šaltinis. Pavyzdžiui, ištirta, kad vietiniai Grenlandijos gyventojai inuitai beveik neserga koronarine širdies liga − jų kraujagyslių neužkemša krešuliai.

    Savo šalyje gyvenantys japonai ypač retai patiria širdies infarktą ar suserga krūtinės angina, tačiau jeigu emigruoja į kitas šalis, pavyzdžiui, Ameriką, jų sergamumas, palyginti su tėvynainiais, padidėja apie 10 kartų. Mokslininkai šį reiškinį aiškina Japonijoje vyraujančia specifine jūrine dieta, kurioje yra žuvų, moliuskų, vėžiagyvių, jūros dumblių ir kitų jūros gėrybių. Išvykus iš šalies jų mitybos racionas pasikeičia, o tai lemia ir sveikatos būklės pokyčius.

  • Yra ir kitos riebalų rūgštys, kurių taip pat gauname su maistu. Gal užtenka tik jų?

    Omega-6 riebalų rūgščių galima rasti augalinės kilmės produktuose. Jų organizmas taip pat negamina, tačiau skirtumas tas, kad kasdien įprastai mes sunaudojame daug produktų, kuriuose yra šių nepakeičiamųjų riebalų rūgščių. Jų yra augaliniame aliejuje, margarine, sėklose, grūdiniuose produktuose, piene, mėsoje ir t. t., todėl omega-6 riebalų rūgščių mūsų organizmui netrūksta.

    Omega-7 ir omega-9 riebalų rūgštis pasigamina pats organizmas, todėl nėra taip svarbu gauname jas su maistu ar ne.

    Žmogus geriausiai jaučiasi, kai omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykis mūsų mityboje yra lygus, tai yra – kai į organizmą patenka vienodas kiekis omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių. Toks santykis buvo mūsų tolimųjų protėvių (augalų rinkėjų) racione. Tačiau per pastaruosius šimtmečius pasikeitusi mityba gerokai pakeitė omega-3 bei omega-6 riebalų rūgščių balansą. Dabar omega-3 mes gauname maždaug 18 kartų mažiau nei omega-6. Tai reiškia, kad įprastinėje mūsų mityboje labai trūksta naudingųjų nepakeičiamų omega-3 riebalų rūgščių.

  • Kaip pasirinkti omega-3 produktus?

    Renkantis žuvų taukų produktus svarbiausi  kriterijai yra gamintojo patikimumas ir omega-3 riebalų rūgščių koncentracija rekomenduojamoje produkto paros normoje. Dažnai apsirinkama galvojant, jog 1000 mg žuvų taukų atitinka 1000 mg riebalų rūgščių omega-3. Iš tiesų taip nėra – priklausomai nuo produkto kokybės, tūkstantyje miligramų žuvų taukų omega-3 kiekis gali svyruoti nuo 30 iki 65 proc. Todėl renkantis omega-3 riebalų rūgščių turinčius produktus svarbu žiūrėti į jų sudėtį, kokia tiksliai yra omega-3 koncentracija rekomenduojamoje vartoti paros dozėje.

    Specialistai rekomenduoja suaugusiam žmogui per parą gauti apie 1000 mg omega-3 riebalų rūgščių.

  • Kuo skiriasi skysti žuvų taukai ir kapsulės? Kurį produktą rinktis?

    Omega-3 riebiųjų rūgščių EPR ir DHR yra ir skystuose žuvų taukuose, ir kapsulėse. Tai yra svarbiausia. Pagrindinis skirtumas tarp skystų žuvų taukų ir kapsulių – žaliavos kilmė ir gamybos būdas. Skysti žuvų taukai gali būti išgaunami iš menkių kepenų aliejaus (jie yra laikomi itin vertingais) ar iš visos žuvies, pavyzdžiui, ančiuvių ar sardinių. Menkių kepenų aliejaus privalumas yra ir tai, kad juose gausu natūralių,  žuvies organizme besigaminančių vitaminų A ir D. Į kitus žuvų taukų produktus vitaminų paprastai pridedama gamybos metu.

    Kuriuos produktus rinktis, priklauso ir nuo vartojimų įpročio. Kai kurie žmonės renkasi tik skystus žuvų taukus, nes jų rekomenduojamoje vartoti paros normoje yra didelis omega-3 riebalų rūgščių kiekis. Be to, daug kas yra nuo vaikystės įpratę gerti skystus žuvų taukus.

  • Kuriuo paros metu gerti žuvų taukų produktus?

    Žuvų taukų produktus galima vartoti ryte ir vakare, su maistu ar po valgio. Patarimas: jei jus vargina skrandžio refliuksas (kai skrandžio turinys pakyla į stemplę), žuvų taukus išgerkite prieš eidami miegoti, tuomet nieko nejausite.

  • Ar pavojinga viršyti rekomenduojamą paros normą?

    Ant kiekvieno produkto yra nurodyta rekomenduojama paros norma, kurios reikėtų laikytis. Tačiau ant žuvų taukų produktų nurodomos omega-3 paros normos yra orientacinės. Protingai vartojant grynuosius omega-3 produktus, perdozuoti jų beveik neįmanoma. Sveikatos apsaugos specialistų rekomenduojama omega-3 riebalų rūgščių dozė per parą yra 1000 mg. Tačiau skirtingais gyvenimo periodais žmogaus organizmo poreikiai yra skirtingi, pvz., persirgus širdies ligomis, gydytojai gali nurodyti kur kas didesnį omega-3 kiekį.

    Jei žuvų taukų produktuose yra vitaminų, tuomet yra labai svarbu laikytis rekomenduojamų normų. Būkite labai atidūs ir neperdozuokite riebaluose tirpių vitaminų A, D ir E. Jei rekomenduojamą dozę viršijate tik retkarčiais, tai nepavojinga. Neigiamas perdozavimo poveikis pasireikš tik tuomet, kai dozes viršysite nuolat ir ilgą laiką.

    Be to, rinkoje nuolat pasirodo naujų produktų, kurie praturtinti papildomu omega-3 kiekiu, pavyzdžiui, duona, užtepai, sviestas, vaisių sultys ar jogurtas. Galima suabejoti, ar omega-3 riebalų rūgščių nebus per daug. Iš tiesų omega-3 rūgštimis papildytame maiste jų kiekis yra labai mažas. Kad būtų viršyta dienos norma, suvalgyti tokio kiekio produkto yra beveik neįmanoma. Per parą suvartojant 3 ar mažiau gramų omega-3 riebalų rūgščių nebuvo užfiksuota jokio neigiamo poveikio sveikatai. Dėl didesnio nei 3 gramų omega-3 suvartojamo kiekio per parą jau reikėtų pasitarti su gydytoju.

  • Ar žuvų taukai yra saugūs nėščioms ir žindančioms moterims?

    Nėščioms ir žindančioms moterims ypač svarbu gauti pakankamai riebalų rūgščių omega-3 ir vitamino D, kurių yra menkių kepenų aliejuje. Vitaminas D yra būtinas kalciui įsisavinti, o tai svarbu vaisiaus skeleto vystymuisi. Moterys, kurios vartoja DHR laukiantis ar žindydamos kūdikius, prisideda prie vaisiaus ir kūdikio normalaus smegenų bei akių vystymosi. Teigiamas poveikis pasireiškia suvartojant papildomai 200 mg DHR prie rekomenduojamos kasdienės 250 mg normos.

  • Ar maži vaikai gali vartoti kapsules?

    Mažiems vaikams gali būti sunku nuryti kapsulę, yra pavojus užspringti. Todėl bus geriau, jei vaikams iki 3 metų duosite skystus žuvų taukus. Taip ne tik garantuosite, jog vaikas gaus reikiamą omega-3 kiekį, bet ir pripratinsite jį gerti skystus žuvų taukus. Nuo mažų dienų žuvų taukus geriantis vaikas vėliau nejaučia psichologinio barjero, trukdančio nuryti aliejų (yra žmonių, kurie dėl psichologinių priežasčių nesiryžta gerti skystų žuvų taukų).

  • Ar žuvų taukuose nėra sunkiųjų metalų?

    Patikimo ir solidaus gamintojo žuvų taukai yra maksimaliai išvalyti nuo jūroje esančių ir į žuvų organizmą patenkančių teršalų. Pavyzdžiui, „Möller’s“, ryškiausias žuvų taukų vardas Skandinavijoje, prieš išpilstant produktą į pakuotes, jo kokybę patikrinama net 8 kartus. Reguliariai organizuojami ir „trečiosios šalies“ kokybės kontrolės testai, kuriuos atlieka nepriklausomos agentūros. Taip garantuojama aukščiausia produktų kokybė. Todėl „Möller’s“ produktus gali saugiai ir pastoviai vartoti ir vaikai, ir suaugusieji.

  • Ar gali žmonės alergiški žuviai vartoti žuvų taukus?

    Žuvų taukų kapsulėse yra gryni žuvų taukai. Alergija žuvies produktams pasireiškia tada, kai organizmas reaguoja į žuvies baltymus (alergenus). Šiuolaikiniais tyrimo metodais baltymo likučiai iš žuvų taukų gali būti pašalinami. Tačiau teorinė galimybė, jog produktas sukels alerginę reakciją, gali būti. Jei esate alergiški žuviai, dėl žuvų taukų produktų vartojimo pasitarkite su savo gydytoju.

  • Kiek laiko galima laikyti atidarytą skystų žuvų taukų buteliuką?

    Kokybiški skysti žuvų taukai yra be konservantų. Atidarytą žuvų taukų buteliuką patariama laikykite šaldytuve. Geriausia jį per 5 savaites, ilgiausias atidaryto buteliuko laikymo terminas – 3 mėnesiai.

  • Kaip pašalinti skystų žuvų taukų dėmes ir kvapą iš audinių?

    Ant dėmės užpilkite šiek tiek ploviklio ir palikite 30 minučių. Gerai išskalaukite ir išskalbkite kaip įprasta.

  • Ar kūdikiams galima vartoti skystus žuvų taukus, turinčius papildomo, pavyzdžiui, citrinų skonio?

    Galima. Skonio medžiaga, naudojama aliejui paskaninti, alerginių reakcijų nesukelia. Paprastai ne kūdikiai, o suaugusieji nori menkių kepenų aliejaus su skoniu. Kūdikiams geriau duoti natūralaus skonio aliejų. Jei paaugęs vaikas norės išbandyti kitokio skonio žuvų taukus, pasiūlykite jam citrinų ar vaisių skonio produktus.

  • Kiek laiko rekomenduojama vartoti žuvų taukus?

    Kokybiškus žuvų taukus rekomenduojama vartoti nepertraukiamai visą gyvenimą, pradedant nuo 4 savaičių amžiaus. Žuvų taukams nėra sezoniškumo. Tai, jog jie rekomenduojami tik žiemą, yra senas mitas, atsiradęs todėl, kad vitamino D labiau trūksta žiemą. Žuvų taukuose yra medžiagų, kurios naudingos organizmui visus metus.

    Europos maisto saugos tarnybos patvirtintas omega-3 poveikis žmogaus organizmui:

    •  širdies veiklai (teigiamas poveikis pasireiškia suvartojant 250 mg EPR ir DHR riebalų rūgščių per parą);
    •  kraujo spaudimui (3g EPR ir DHR riebalų rūgščių per parą);
    • smegenų funkcijai ir regėjimui (250 mg DHR riebalų rūgšties per parą);
    • omega-3 riebalų rūgštis DHR svarbi smegenų ir akių vystymuisi;
    • moterys, kurios vartoja DHR laukiantis ar žindydamos kūdikius, prisideda prie vaisiaus ir kūdikio normalaus smegenų bei akių vystymosi. Teigiamas poveikis pasireiškia suvartojant papildomai 200 mg DHR prie rekomenduojamos kasdienės 250 mg normos.
  • Ar galima išvengti refliukso, išgėrus žuvų taukų?

    Refliuksas, arba skrandžio turinio pakilimas stemple, dažnai pasitaikanti problema. Jei Jūs tai patiriate, bandykite išgėrus žuvų taukų lengvai užkąsti. Arba gerkite juos prieš eidami miegoti, tuomet nieko nejausite.

Jei turite klausimų, susijusių su žuvų taukais, teiraukitės savo šeimos gydytojo, vaistininko arba siųskite juos mums adresu info@zuvutaukai.lt

Apie autorių

Palikite atsiliepimą

*

captcha *