Lietuvių mityba gerėja vėžlio žingsniu

Kodėl Lietuva yra viena iš sergamumu ŠKL pirmaujančių šalių Europoje, nors tradicinių rizikos veiksnių paplitimas mažai skiriasi. Tikėtina, kad Lietuvos gyventojai per mažai dėmesio skiria savo sveikatai ir mitybai, neįvertina šių ligų prevencinių priemonių reikšmės, žemas gyventojų sveikatos raštingumas.

Mitybos įpročiai išlieka nesveiki

Didelis sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų skatina plačiais aspektais analizuoti ligų rizikos veiksnius. Metabolinis sindromas gerokai didina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo ir ankstyvos mirties riziką.

Naujausias tyrimas, kurio autoriai siekė ištirti Lietuvos gyventojų mitybos įpročius, supratimą ir nuomonę apie maitinimosi bei cholesterolio koncentracijos kraujyje įtaką sveikatai, parodė, kad net 43,2 proc. apklaustųjų cholesterolio kiekį kraujyje tikrinasi rečiau nei kartą per 5 metus arba nesitikrina visai. Tik ketvirtadalis respondentų cholesterolio kiekį tikrinasi kartą per metus.

Įvertinus respondentų cholesterolio koncentracijos didėjimui įtaką turinčių maisto produktų vartojimo dažnumą paaiškėjo, kad dažniausiai vartojami maisto produktai yra kiaušiniai, kiaulienos faršas, grietinė bei sviestas.

Palyginus šio tyrimo duomenis su Lietuvos gyventojų mitybos įpročių ankstesnių tyrimų duomenimis, galima konstatuoti, kad mūsų mitybos įpročiai išlieka nesveiki, neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų, palankūs ŠKL plitimui.

Bendriausios rekomendacijos, sergantiems ŠKL, – mažinti gyvūninių riebalų vartojimą, porcijų dydį, kuo daugiau vartoti antioksidantų turinčių daržovių, vaisių, žuvies, vengti tokių produktų kaip dešros, riebūs padažai.

Pakankamai daržovių valgėme tarpukariu

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus profesoriaus Rimanto Stuko, pastaruoju metu pastebimos kelios besikeičiančios Lietuvos gyventojų mitybos tendencijos. Viena jų, kad mažėja gyvūninių riebalų vartojimas, daugėja augalinių riebalų – aliejų – vartojimas. Antra – nors, atrodo, daržovių vartojimui dėmesys auga, daugiau jų nevalgome. Lietuviai ne tik šviežių, bet ir apskritai daržovių, vaisių suvartoja maždaug pusę Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamo optimalaus reikalingo kiekio – 600 g. Minimumas yra 400 g, o mes suvartojame vidutiniškai 300 g.

Tuo tarpu tarpukario Lietuvoje, pasak prof. R. Stuko,  daržovių ir vaisių suvartodavome pakankamai. Žmonės labai daug daržovių – burokų, morkų, griežčių, ropių, kopūstų, įvairių lapinių daržovių – užsiaugindavo savo ūkyje, jų užsiraugdavo. Lietuva buvo agrarinis kraštas – ką užsiaugindavome, tą valgydavome, kad pirkti nereikėtų. Prof. R. Stuko nuomone, mūsų seneliai ir proseneliai kasdien suvartodavo žymiai daugiau rekomenduojamo kiekio vaisių ir daržovių.

Tiesa ir tai, sako mitybos specialistas, kad anksčiau žmonės valgė lašinius, skilandžius, riebias dešras, kiaulieną, tačiau nesirgo ateroskleroze, apskritai sveikesni buvo. Tai galima paaiškinti ne tik žymiai didesniu fiziniu aktyvumu, bet ir didesniu daržovių kiekiu ant kasdienio stalo. Daržovėse esančios įvairios antioksidacinės medžiagos, vitaminai, ypač vitaminas C, neleidžia oksiduotis riebalams. Todėl nors žmonės suvartodavo nemažai riebalų, jų perteklius nusėsdavo poodiniame riebaliniame audinyje, o ne ant kraujagyslių sienelių, kur kaupiasi oksiduoti riebalai. „Pažiūrėję į jaunų tarpukario Lietuvos merginų nuotraukas matome, kad jos tikrai buvo pora kilogramų stambesnės ir tvirtesnės už dabartines studentes, vyrai gal buvo šiek tiek lieknesni, nes daugiau fiziškai dirbo, bet buvo ne perkarę, o tvirti, – atkreipia dėmesį prof. R. Stukas. – Suvartoti riebalai tokios žalos nedarė, nes mūsų protėviai labai daug antioksidantų gaudavo iš daržovių, be to, daug dirbo fiziškai“.

Trūksta omega-3 ir vandens

Mūsų sveikatą veikia ir spartus gyvenimo tempas, stresas, dėl kurių neigiamos įtakos taip pat susidaro laisvieji radikalai. Prof. R. Stukas svarsto, kad gal tarpukario Lietuvoje streso, įtampos buvo mažiau, ir todėl lietuviai sveikesni buvo.

Vis dėlto, pasak jo, iš tarpukario Lietuvos paveldėjome mitybos įpročius, būdingus fizinį darbą dirbančioms tautoms, kurioms, kad užtektų jėgų, reikėjo sočiai pavalgyti. Šiandien pasikeitus gyvenimo sąlygoms, kai fizinį darbą pakeitė automatizuotas, mechanizuotas, kai visą dieną sėdime prie kompiuterio, visur važiuojame automobiliu, kylame liftu, akivaizdu, kad didėja ir sergamumas ŠKL. Negalime pamiršti ir streso, įtampos, nesveikos gyvensenos – alkoholio vartojimo, rūkymo – daromos žalos.

Nors gyvūninius riebalus vis dažniau keičiame augaliniais, polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3, kurių turėtume gauti su riebia jūrų žuvimi, negauname – žuvies tradiciškai vartojame per mažai. Riebalų rūgščių balansas yra labai svarbus, nes negaunant pakankamai polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 ir kitiems veiksniams veikiant aterogeniškai, skatinamas aterosklerozės vystymasis, todėl sergamumas ŠKL ne mažėja, o kai kuriais atvejais net ir didėja.

Dar viena Lietuvos gyventojų yda – per mažai vartojame skysčių. Reikėtų gerti daugiau gryno vandens, nes įvairūs gaivieji gėrimai biologiškai nėra vertingi. Sergant ŠKL labai tinka žalioji arbata, nes ji turi antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų. Yra netgi mokslinių tyrimų, įrodančių, kad žalioji arbata labai tinka sergant širdies ligomis.

Prof. R. Stukas šių dienų problema įvardija ir faktą, kad žmogus, norintis įsivertinti mitybos įpročius ir keisti savo mitybą, dažnai pritrūksta objektyvios informacijos. Kadangi nėra tinkamai reglamentuota, kas gali mokyti visuomenę sveikos mitybos, atsiranda žmonių, kurie įsivardina sveikos mitybos specialistais, lektoriais, žinovais, tyrinėtojais. „O turėtų būti sertifikuojama, kad jeigu žmogus kalba visuomenei, jis būtų atsakingas už savo žodžius, kažkas turėtų įvertinti jo žinių lygį, – įsitikinęs Visuomenės sveikatos instituto direktorius. – Juk yra bazinės biologijos, biochemijos, patologijos žinios, ne tik paskutinė grandis – mitybos mokslas. Žmogus, prisiklausęs įvairiausių patarimų, pradeda savo mitybą kažkaip pertvarkyti, deja, ne visada teisingai“.

Žuvų taukų vartojimas prasmingas visus metus

Kaip parodė tyrimai, viena iš priežasčių, kodėl lietuviai valgo mažai žuvies, – ji brangi. Dauguma žmonių žiūri, kad maistas būtų pigesnis. Tačiau, anot prof. R. Stuko, biologiškai vertinga tik šviežia arba atvėsinta žuvis.

„Nors, atrodo, esame jūrinė valstybė, tačiau ir žuvies asortimentas nėra platus, – kitas priežastis, kodėl valgome nepakankamai žuvies, vardija pašnekovas. – Be to, daugėja žmonių, kurie paiso maisto saugumo, atkreipia dėmesį, kad žuvis yra vienas iš labiausiai užterštų produktų“.

Pasitaiko pavienių atvejų, kai riebios jūrų žuvies žmogus valgo daug. Tačiau, pasak prof. R.Stuko, kalbant bendrai omega-3 lietuviams trūksta ir jų papildus prasminga vartoti visus metus. Jis siūlo atkreipti dėmesį į žuvų taukų sudėtį: „Kalbant apie žuvų taukus, labai svarbu, o ko ten yra. Kartais viena žuvų taukų kapsulė gali sverti 1000 mg, tačiau jos sudėtyje polinesočiųjų riebalų rūgščių gali būti labai mažai. O kapsulė gali būti tokio paties dydžio ir joje gali būti arti 1000 mg omega-3. Mums labai svarbu žuvų taukais į organizmą įvesti omega-3 riebalų rūgštis. Jų vartojimas yra prasmingas. Tai maisto papildas, kuris yra visiškai natūralus, ne koks nors sintetinis, o išgrynintas, sukoncentruotas ir dozuotas, jį galime vartoti faktiškai visus metus“.

Mažai cholesterolio turinti dieta

Rekomenduojama Tik nedideliais kiekiais Nerekomenduojama
Mėsa, dešra Liesa mėsos filė, triušiena Neriebi kiauliena Riebi dešra, malta mėsa, kepenys, smegenys, inkstai
Paukštiena Vištiena, kalakutiena Paukštienos dešra, vyniotinis Žąsis, antiena
Žuvis Menkė, lašiša, plekšnė, tunas, upėtakis, vėgėlė, kalmarai, austrės Karpis, silkė Krevetės krabai, omarai, vėžiai, langustai,  ungurys, žuvies piršteliai
Riebalai, aliejai Aliejai: alyvuogių, rapsų, kukurūzų, saulėgrąžų, sojų Dietinis margarinas Taukai, sviestas, kepimo riebalai, lajus, palmių aliejus
Pienas, sūris, kiaušiniai Liesas pienas, kefyras, rūgpienis (0,2–1 proc.), liesas jogurtas, varškė, varškės sūris, kiaušinių baltymas Grietinė <15 proc., fermentinis sūris <30 proc. Nenugriebtas pienas, grietinė ir grietinėlė, >20 proc., fermentinis sūris >40 proc., kiaušinio trynys
Daržovės, salotos, vaisiai Šviežios daržovės, vaisiai, salotos Avokadai, džiovinti ir konservuoti vaisiai ir daržovės
Riešutai Migdolai Pistacijos, graikiniai, lazdyno riešutai Kokoso riešutai
Bulvės Virtos bulvės, košė be priedų Keptos ir gruzdintos bulvės, traškučiai
Duona Juoda kvietinė duona, papildyta grūdais ir sėklomis, makaronai, kruopų košės Balta duona
Gėrimai Vanduo, žalioji arbata, daržovių, vaisių sultys Kava, alkoholiniai gėrimai (vyrams <30 g/d., moterims <15 g/d. grynojo alkoholio) Limonadas, šokoladiniai gėrimai
Saldumynai Želė, vaisiniai desertai, šerbetas Medus, marmeladas, džemas, sirupas, šokoladas, marcipanai, saldikliai Riebūs tortai, pyragaičiai, šokoladinis kremas, riebūs ledai

 

Parengta pagal Lietuvos širdies asociacijos leidinį “Sveika širdis”

Apie autorių
Apie omega 3 ir žuvų taukus išsamiai ir iš patikimų šaltinių. Naujausi omega 3 moksliniai tyrimai, specialistų komentarai apie žuvų taukų ir omega 3 riebalų rūgščių svarbą organizmui, gardūs žuvies receptai, atsakymai į klausimus ir kita svarbi informacija. Tai, ką apie žuvų taukus ir omega 3 vertėtų žinoti kiekvienam.

Palikite atsiliepimą

*

captcha *